pakišinys

pakišinỹs sm. (3^4b) 1. kas tam kartui patiekiama, pakišama: Gerai, kad atsinešiau grybų – betgi bus pakišinỹs (bus kas paduoti valgyti) Sdk. 2. Gmž priekaištas: Aš nebijau, ale nekenčiu pãkišinio Ktk.